Teisinės bazės analizė

Pamažu įsibėgėjant universalių daugiafunkcių centrų (toliau – UDC) steigimuisi bei kai kuriems UDC jau pradėjus vykdyti veiklas, pastebima, kad planuotas švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų vaikams ir vietos bendruomenei teikimo procesas vyksta ne taip sklandžiai kaip tikėtasi. Susiduriama su daugybe klausimų, pvz.: kokius dokumentus turi pasitvirtinti naujai įsteigta, reorganizuota ar pertvarkyta įstaiga, kaip suderinti ir bendruomenės poreikių patenkinimui panaudoti skirtingoms žinyboms priklausančių įstaigų veiklą ir kt. Sprendžiant šiuos klausimus pirma tikslinga išanalizuoti šiuo metu jau turimus teisės aktus ir nustatyti, ar teisinė bazė pakankama ir aiški, ko sklandesnei UDC veiklai dar trūksta.
Analizėje apžvelgiami nacionalinio lygmens teisės aktai, kuriuos galime laikyti pagrindu, nulėmusiu UDC atsiradimą, taip pat daugiafunkciškumo samprata kitų viešosios politikos sričių teisės aktuose ir UDC santykis su kitomis sritimis, pateikiama teisės aktų, susijusių su kasdienės, praktinės UDC veiklos reguliavimu, analizė: jų steigimą reglamentuojantys dokumentai, esami modeliai, šiuo metu veikiančių UDC nuostatai.
Analizė rodo, jog nors UDC sąvoka ir galimos funkcijos įvardintos jau 2007 m., esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas sklandžiai UDC veiklai užtikrinti. Norint palengvinti ir paspartinti UDC steigimąsi, būtina parengti UDC koncepciją, joje, be kitų dalykų, aiškiai apibrėžti UDC veiklos modelius, bendradarbiavimo tarp skirtingų kartu veikiančių įstaigų gaires, taip pat parengti jungtinės veiklos (asociacijos) pavyzdinę sutartį. Siūloma sudaryti galimybes ne tik pradinėms ir pagrindinėms, bet ir kitoms bendrojo ugdymo mokykloms keisti paskirtį ir tapti UDC atnaujinant Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Pagrindinė išvada yra ta, jog kol kas pakankamai išsamiai UDC yra reglamentuoti tik švietimo srityje, o siekiant sudaryti galimybes ne tik švietimo srities įstaigoms tapti universaliais daugiafunkciais centrais, yra būtina sukurti teisinį pagrindą, kuris būtų pakankamas, kad ir kitos sritys galėtų inicijuoti universalių daugiafunkcių centrų steigimą. Toks reglamentavimas gali būti sukuriamas dviem būdais: arba atskiros sritys (švietimo, kultūros, socialinės, sveikatos) kiekviena savo teisės aktuose sukuria teisinį pagrindą, arba gali būti rengiamas vienas, visoms sritims bendras teisės aktas, pvz., Daugiafunkcių centrų įstatymas.
Skaitykite arba atsisiųskite teisinės bazės analizę.